Lietuviškų vardų žinynas


Žadgailas vyr., lietuvių
žad- (žadėti „ketinti, rengtis, skirti“) + gail- (gailas „stiprus“)
Žadgailė mot., lietuvių
žad- (žadėti „ketinti, rengtis, skirti“) + gail- (gailas „stiprus“)
Žadmantas vyr., lietuvių
žad- (žadėti „ketinti, rengtis, skirti“) + mant- (mantus „sumanus“)
Žadmantė mot., lietuvių
žad- (žadėti „ketinti, rengtis, skirti“) + mant- (mantus „sumanus“)
Žadvainas vyr., lietuvių
žad- (žadėti „ketinti, rengtis, skirti“) + vain- (vaina „priežastis, kaltė“)
Žadvainė mot., lietuvių
žad- (žadėti „ketinti, rengtis, skirti“) + vain- (vaina „priežastis, kaltė“)
Žadvydas vyr., lietuvių
žad- (žadėti „ketinti, rengtis, skirti“) + vyd- (iš-vydo)
Žadvydė mot., lietuvių
žad- (žadėti „ketinti, rengtis, skirti“) + vyd- (iš-vydo)
Žakas vyr., prancūzų
iš Jakobas hebrajų „sekantis paskui Jahvę (dievą)“
Žaklina mot., prancūzų
Jokūbė variantas iš hebrajų „sekanti paskui Jahvę (dievą)“
Žana mot., prancūzų
iš Joana, Janas hebrajų (sen. žydų): „Jahvės (dievo) išklausytas, palaimintas“
Žanas vyr., prancūzų
iš Joana, Janas hebrajų (sen. žydų): „Jahvės (dievo) išklausytas, palaimintas“
Žaneta mot., prancūzų
iš Joana hebrajų (sen. žydų): „Jahvės (dievo) išklausyta, palaiminta“
Žavinta mot., lietuvių
žavi „gražu, gundanti“
Žeimantas vyr., lietuvių
žei- (žeidė, žeisti „skaudinti“) + mant- (mantus „sumanus“) – „net skaudinantis kitus savo sumanumu, išmintimi“
Žeimantė mot., lietuvių
žei- (žeidė, žeisti „skaudinti“) + mant- (mantus „sumanus“) – „net skaudinantis kitus savo sumanumu, išmintimi“
Žemyna mot., lietuvių
žemė;| lietuvių mitologinės būtybės, žemės deivės vardas
Ženevjeva mot., prancūzų
Genovaitė variantas iš sen. vokiečių: „šeimos moteris“
Žeraldas vyr., vokiečių
Gerardas variantas: ger „ietis“ + altan „valdyti“ – „valdantis ietimi“
Žermena mot., prancūzų
variantas Germanė iš sen. vokiečių: „garmaniška, kilusi iš Vokietijos“
Žėrutė mot., lietuvių
„žėrėti“ – „tas, kuris žėri, išsiskiria iš kitų“
Žėrutis vyr., lietuvių
„žėrėti“ – „tas, kuris žėri, išsiskiria iš kitų“
Žibuoklė mot., lietuvių
iš gėlės pavadinimo „žibutė“
Žibutė mot., lietuvių
pagal gėlės vardą „žibutė“
Žiedė mot., lietuvių
žiedas
Žilvija mot., lietuvių
žilvys „ūglys, atžala“
Žilvijus vyr., lietuvių
žilvys „ūglys, atžala“
Žilvinas vyr., lietuvių
žilvis „atžala“;| želvys „ūglys, nesubrendęs medis“
Žintautas vyr., lietuvių
žin-(žinoti) + taut-(tauta)
Žintautė mot., lietuvių
žin-(žinoti) + taut-(tauta)
Živilė mot., lietuvių
žy- (žygiuoti) + vil- (viltis)
Živilis vyr., lietuvių
žy- (žygiuoti) + vil- (viltis)
Žvainibudas vyr., lietuvių
žvain- (žvainus „akylas, guvus“) + bud- (budėti, budinti) – „akylai budintis, stebintis“
Žvainys vyr., lietuvių
žvainus „akylas, gyvus“
Žybartas vyr., lietuvių
žy- (žygiuoti) + bart- (barti „kovoti“, plg. rusų borotsia)
Žybartė mot., lietuvių
žy- (žygiuoti) + bart- (barti „kovoti“, plg. rusų borotsia)
Žydrė mot., lietuvių
žydrė „lelijinių šeimos augalas“
Žydrius vyr., lietuvių
trumpinys iš Žydrūnas, Žydrūnė: žydris „daugaus žydrumas, skaidrumas“
Žydrūnas vyr., lietuvių
žydris „dangaus žydrumas, skaidrumas“
Žydrūnė mot., lietuvių
žydris „dangaus žydrumas, skaidrumas“
Žydrutė mot., lietuvių
žydris „daugaus žydrumas, skaidrumas“
Žydrutis vyr., lietuvių
žydris „daugaus žydrumas, skaidrumas“
Žygaudas vyr., lietuvių
žy- (žygiuoti) + gaud- (gaudyti)
Žygaudė mot., lietuvių
žy- (žygiuoti) + gaud- (gaudyti)
Žygimantas vyr., lietuvių
žygi- (žygiuoti, žygis) + mant-( mantus „sumanus“)
Žygimantė mot., lietuvių
žygi- (žygiuoti, žygis) + mant-( mantus „sumanus“)
Žyginta mot., lietuvių
žy- (žygiuoti, žygis) + gin- (ginti)
Žygintas vyr., lietuvių
žy- (žygiuoti, žygis) + gin- (ginti)
Žygintė mot., lietuvių
žy- (žygiuoti, žygis) + gin- (ginti)
Žygis vyr., lietuvių
žygis „aktyvus, drąsus veiksmas“
Žygmantas vyr., lietuvių
žyg- (žygiuoti, žygis) + mant-( mantus „sumanus“)
Žygmantė mot., lietuvių
žyg- (žygiuoti, žygis) + mant-( mantus „sumanus“)
Žygūnas vyr., lietuvių
„tas, kuris einaį žygį“
Žymantas vyr., lietuvių
žy- (žygiuoti, žygis) + mant- (mantus „sumanus“)
Žymantė mot., lietuvių
žy- (žygiuoti, žygis) + mant- (mantus „sumanus“)
Žyvilas vyr., lietuvių
žy- (žygiuoti) + vil- (viltis)
Žyvilė mot., lietuvių
žy- (žygiuoti) + vil- (viltis)